Chanukos šventė išreiškia universalią idėją, kad gėris galų gale nugalės blogį, laisvė – prievartą, o šviesa – tamsą. Šios ypač mėgstamos žydų šventės data yra kintanti, nustatoma pagal hebrajų kalendorių, šiemet ji švenčiama gruodžio 7-15 dienomis.
Paskutinės, aštuntosios, žvakės į Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnaziją uždegti susirinko ne tik mokiniai ir jų tėvai, bet Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir kiti svečiai.
Vaikai spektaklyje papasakojo istoriją, kaip prieš daugiau nei du tūkstančius metų Judėją užėmę graikai bandė primesti žydams savo tikėjimą ir papročius, tačiau šie atsilaikė. Stojo į kovą, atsiėmė stipriai apgriautą Jeruzalės šventyklą. Sutvarkius ją reikėjo apšviesti ir neleisti ugniai menoroje užgesti. Žmonės rado tik mažą ąsotėlį košerinio aliejaus, kurio galėjo užtekti vos vienai dienai, o naujam aliejui išspausti reikėjo aštuonių dienų, tačiau per stebuklą menora degė 8 dienas.
Minėdamos prieš du tūkstančius metų įvykusį stebuklą, žydų šeimos kasmet aštuonias Chanukos dienas uždega po žvakę.
Mokyklos direktorė dr. Ruth Reches sveikindama bendruomenę pažymėjo, kad kelią, kuriuo dabar žengiame, mums klojo praeities didvyriai. O šių dienų vaikai – klos pamatus ateičiai ir pavers pasaulį šviesesniu. Ji pakvietė uždegti žvakes už įkaitais paimtus vaikus, mokytojus, kurie slėptuvėse veda pamokas, už aštuoniolikmečius, kurie aukoja gyvybes, kad mes toliau turėtume Izraelio valstybę: „Kad viso to nebūtų – esame mes, esate jūs, vaikai. Neužtenka tik uždegti žvakę, mes turime iš visų jėgų priešintis tai tamsai, kuri šiandien apėmusi pasaulį. Ir mes ją nugalėsime tik savo širdies šviesa”.
Uždegdami žvakes, svečiai taip pat išsakė savo palinkėjimus.
Ponios Dianos Nausėdienės sveikinimą perdavė Prezidento vyr. patarėja Jolanta Karpavičienė: „Chanuka kasmet suburia žmones ypatingam dvasiniam išgyvenimui. Stabtelime kasdienybėje, susimąstome apie universalias ir pamatines asmens bei bendruomenės egzistencijos vertybes, drauge įsigiliname ir įsiklausome į istorijos mums perteikiamus žmonijos išminties klodus. Suvokiame bendrą atsakomybę už šios tiesos perdavimą ateities kartoms“. Pasak D. Nausėdienės, universalios Chanukos idėjos svarbios šiandien, kai Izraelis ir jo žmonės susiduria su terorizmo grėsme bei išgyvena siaubą ir neviltį. „Tebūnie Chanukos šventė Jiems vilties liudijimas,“ – rašoma sveikinime Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė padėkojo mokyklai, taip gražiai perduodančiai iš kartos į kartą tradicijas. „Svarbiausia kovoti ne prieš ką – o už ką. Už savo įsitikinimus, už savo laisvę, tėvynę. Mes žinome, kiek vaikučių yra be tėvų ir norėtų kitaip atšvęsti Chanuką Izraelyje,” – sake ji. Už Izraelio karius žvakę uždegė ir šalies ambasadorė, ir viešnios iš savivaldybės Alina Kowalewska, Rita Gagiškienė, Gimnazijos Tarybos pirmininkas Valerijus Legatas, gimnaziją kuruojančios Izraelio organizacijos „Netaim“ vadovas Raffael Heltzer.
Tėvai su vaikais per Chanuką paprastai daug kalba apie vertybes, ypač – didvyriškumą: nebūtina būti stipriems ir dideliems, juk galingą graikų kariuomenę įveikė visai nedidelis žydų makabėjų būrys, kurį į priekį vedė tikėjimas ir ištikimybė savo tautai. Makabėjai ir dabar prisimenami kaip atkaklaus pergalės siekimo, patriotizmo ir ištvermės simbolis, tad įvairios Izraelio sporto komandos tradiciškai vadinamos „Makabi“.
Po maldų skaitymo žydų namuose įprasta linksmintis, žaisti žaidimus, dainuoti, keistis dovanomis, sukti dreidelį – į vilkelį panašų žaidimą. Kadangi vienas Chanukos simbolių – aliejus, todėl tradiciniai Chanukos patiekalai kepami ar verdami aliejuje: tai bulviniai blynai – latkės, spurgos. Nesunku atspėti, kuo šventėje vaišinosi svečiai – žinoma, spurgomis!
