Šiuo metu tvyranti įtampa visuomenėje, nuolat kintanti politinė situacija, susijusi su kariniais veiksmais Ukrainoje, kelia stresą ne tik suaugusiems žmonėms, bet ir vaikams. Reaguodami į tai, parengėme rekomendacijas „Kaip su vaikais kalbėtis apie karą Ukrainoje“:
• Sukurkite atvirą ir palaikančią aplinką, kurioje vaikai žinotų, kad gali užduoti visus jiems rūpimus klausimus. Taip pat svarbu neversti vaikų kalbėti apie dalykus, kol jie tam nepasirengę.
• Venkite stereotipuoti žmonių grupes pagal šalį, religiją, tautybę. Pasinaudokite galimybe paaiškinti, kas yra išankstinės nuostatos ir diskriminacija, bei mokyti tolerancijos.
• Sąžiningai atsakykite vaikams į klausimus ir pateikite tik teisingą informaciją. Vaikai vertina nuoširdų suaugusiojo atsakymą bei mokosi juo pasitikėti.
• Jei neturite atsakymo, nebijokite sakyti, kad nežinote, bet išsiaiškinsite ir jiems atsakysite.
• Stebėkite situaciją ir, vaikams teiraujantis, papasakokite apie galimus ateities scenarijus.
• Vartokite vaikams suprantamus žodžius ir sąvokas. Savo paaiškinimus pritaikykite vaiko amžiui, kalbai ir raidos lygiui. Būkite pasirengę kelis kartus pakartoti informaciją ir paaiškinimus. Kai kurią informaciją vaikui gali būti sunku priimti arba suprasti. Daugkartinis to paties klausimo kartojimas taip pat gali būti būdas vaikui gauti nusiraminimą.
• Pripažinkite ir patvirtinkite vaiko mintis, jausmus ir reakcijas. Gerbkite jo jausenas, jų nenuvertinkite.
• Vaikai jus stebi, jie reaguoja į pasaulį taip, kaip reaguojate jūs. Todėl stenkitės nepanikuoti, išlikti ramūs. Aišku, svarbu ir jums įvardinti savo jausmus. Leiskite vaikams žinoti, kaip jaučiatės. Vaikams svarbu žinoti, ar esate sunerimęs, sutrikęs, nusiminęs ar susirūpinęs dėl vietinių ar tarptautinių įvykių. Jei vaikai nežino jūsų nerimo priežasties, gali manyti, kad tai jų kaltė.
• Neduokite nerealių pažadų, kurių negalėsite ištesėti (pavyzdžiui, apie karo eigą), tačiau patikinkite, kad jie šiuo metu yra saugūs savo namuose ir mokykloje. Atminkite, kad vaikai yra linkę individualizuoti situacijas. Pavyzdžiui, jie gali nerimauti dėl draugų ar giminaičių, gyvenančių kitame mieste ar šalyje. Aptarkite su jais šių situacijų scenarijus, esant poreikiui, drauge skambučiu ar žinute išreikškite paramą tiems, kuriems jos reikia,
• Padėkite vaikams rasti būdų, kaip išreikšti save. Kai kurie vaikai gali nenorėti kalbėti apie savo mintis, jausmus ar baimes. Jiems gali būti patogiau piešti paveikslėlius, žaisti ar rašyti istorijas, eilėraščius.
• Neleiskite vaikams žiūrėti daug televizoriaus su smurtiniais ar nerimą keliančiais vaizdais.
• Padėkite vaikams susikurti aiškią dienotvarkę. Vaikus nuramina struktūra ir tas pats dienos ritmas. Mokykla, sportas, gimtadieniai, atostogos ir grupinė veikla įgauna papildomos svarbos.
• Nesipriešinkite savo vaiko mėginimams jaustis saugesniam. Jei vaikas mano, kad viskas vyksta „labai toli“, geriausia nesiginčyti, tiesiog atliepkite jo mintis, išklausykite. Vieni vaikai gali norėti parašyti laišką prezidentui arba kitam valstybei atstovaujančiam asmeniui. Kiti - vietiniam laikraščiui ar interneto svetainei. Dar kiti gali norėti siųsti mintis kariams ar jų šeimoms. Leiskite jiems taip išsakyti savo mintis ir jausmus.
Kiekvienas atranda savo būdą kovoti su stresine situacija ir kažkiek ją kontroliuoti.
• Svarbu koordinuoti informaciją namuose ir mokykloje. Tėvai turėtų žinoti apie veiklą, kurią planuoja jūsų vaiko mokykla. Mokytojai turėtų žinoti apie diskusijas, vykstančias namuose, ir apie bet kokias konkrečias baimes, rūpesčius ar klausimus, su kuriais vaikas susiduria.
• Vaikams, kurie praeityje patyrė traumų ar netekčių, gali prireikti papildomos paramos ir dėmesio.
• Stebėkite fizinius simptomus. Daugelis vaikų dėl nerimo gali patirti fizinių skausmų. Tokių simptomų padidėjimas be akivaizdžios medicininės priežasties gali būti ženklas, kad vaikas jaučia nerimą. Kiti požymiai, kad vaikui gali prireikti papildomos pagalbos, yra miego sutrikimas, įkyrios mintys, vaizdai arba pasikartojančios baimės dėl mirties. Dėl vaiko sveikatos sutrikimų pasitarkite su gydytoju ar mokyklos specialistu.
• Svarbiausia – perteikite vaikams žinią, kad šiuo metu Lietuvoje karas nevyksta. Lietuva turi stiprius, patikimus sąjungininkus, kurie užtikrina mūsų visų saugumą.
Daugiau informacijos:
Pagalba sau
Potrauminis stresas ir psichologinė pagalba
