SVEIKINAME SU ŠAVUOT ŠVENTE!

Apie Šavuot – vieną svarbiausių žydų švenčių – per Šabato pasirodymus mums šiandien pasakojo šeštokai ir ketvirtokai. Jie supažindino su šventės kilme, tradicijomis, simboliais ir pririnko nemažai įdomių faktų.

Iš pradžių Šavuot buvo žemdirbiška šventė, žyminti kviečių derliaus pradžią – šiek tiek panaši į lietuviškas Žolines. Vėliau ji įgavo ypatingą dvasinę reikšmę – tradiciškai tikima, kad būtent šią dieną Dievas ant Sinajaus kalno Mozei ir visai žydų tautai įteikė Torą.

Tai labai puošni šventė! Namai ir sinagogos puošiami žalumynais bei gėlėmis, tai primena, kad Sinajaus kalnas, nors ir buvo dykumoje, stebuklingai pražydo gėlėmis Toros davimo dieną.

Šavuot naktį labai populiaru nemiegoti iki pat aušros ir studijuoti Torą Tas naktinėjimas ne šiaip sau. Legenda pasakoja, kad naktį prieš gaunant Torą, izraelitai tiesiog... užmigo ir Mozei teko juos žadinti. Taigi ši tradicija atsirado kaip savotiškas „istorinės klaidos taisymas“.

Ar direktorė girdi? Šios šventės metu dažniausiai skaitoma Rūtos knyga – pasakojimas apie ištikimybę ir savanorišką pasirinkimą.

O dar viena neatsiejama Šavuot dalis – pieniški patiekalai: sūrio pyragai, varškėčiai, blyneliai su medumi ir kiti gardumynai. Kodėl? Šeštokai turi jums dvi versijas. Pirmoji – apie košerinio maisto ruošimo taisykles žydai sužinojo tik gavę Torą. Kadangi jie dar neturėjo tinkamai paruoštos mėsos ir indų, buvo paprasčiau tiesiog valgyti pienišką maistą. Kita versija romantiškesnė – Tora Saliamono Giesmių giesmėje lyginama su „pienu ir medumi po tavo liežuviu“.

Ir beje! Jei Šavuot metu būsi Izraelyje, ypač kibucuose, saugokis! Ši šventė ten yra neoficiali vandens karų diena. Vaikai laksto su vandens šautuvais, balionais ir laisto vieni kitus. Šios linksmos tradicijos šaknys – taip pat Tora, kuri dažnai simboliškai lyginama su gyvybę teikiančiu vandeniu.

Linkime šviesios, jaukios ir prasmingos Šavuot šventės!

Shabbat Shalom! Gero Šabato! שבת שלום