Susipažinkite – naujieji hebrajų kalbos mokytojai!

Šiemet į Vilnių iš Izraelio mokyti mūsų vaikų atvyko sutuoktinių pora Zehavit ir Dov Haiun bei Anton Kolesnikov. Visi jau įsimylėjo Vilnių ir išmoko po keletą lietuviškų žodžių – „labas rytas“ ir „ačiū“. Visi rimtai nusiteikę išmokti daug daugiau!

● Atvykome iš Haifos, kur prie pat uosto stovi mūsų namai. Esame jau 38-erius metus vedę, dukra gyvena San Francisce, sūnus – Izraelyje.
● Zehavit mokytojauja jau 32-us metus, keletą metų teko dirbti ir mokyklos direktore. Dov‘as dėstė žydų istoriją ir kultūrą, buvo konservatyvios bendruomenės rabinas, o pastaraisiais metais ir Haifos vicemeras. Abu jie panoro leistis į misiją Vilniuje, jiems tai svarbus ir įdomus iššūkis gyvenime.
● Dov‘as laisvalaikiu rašo dainas ir fotografuoja, jau išleido kelias poezijos knygas. Zehavit piešia mandalas ir kuria skulptūrėles iš papjė mašė. Abu mėgsta gaminti ir priimti svečius.
● Mūsų vaikai jų akimis – ir mandagūs, ir gražūs, ir mieli, ir tvarkingi. Mokytojai nekantrauja perduoti jiems savo žinias ir skiepyti meilę Izraeliui.

● Kilęs iš Sibiro, repatrijavosi į Izraelį, iš jo atvyko pas mus. Atsivežė žmoną ir dvi dukreles – Iris mūsų gimnazijoje pradėjo lankyti pirmą klasę, Jasmin keliaus į darželį.
● Ilgą laiką Antonas Izraelyje dirbo su ypač sudėtingais vaikais, turinčiais specialių poreikių. Paraleliai mokė hebrajų kalbos suaugusiuosius. Antono visa giminė yra dėstytojai, ir iš pradžių jis tam iš visų jėgų priešinosi, dirbo visai kitus darbus, bet niekada nesakyk niekada. Maktub – lemtis ar karma – ir šiandien jis čia.
● Mokytojas – sportiškas žmogus, jis užsiima boksu, krosfitu, joga ir dievina snieglentes.
● Mūsų mokyklos bendruomenė labiausiai Antonui patinka atvirumu, o kolegos – tuo, kad kiekvienas žino, ko čia atėjo – atiduoti žinias ir širdį vaikams. Jį žavi platus kolegų interesų ratas, drąsa išsukti iš vienų kelių ir rinktis naujus, kad atsidurtų mokykloje. „Girdėjau, kad lietuviai – šalti žmonės, man taip neatrodo!”.