Šabatas apie litvakų bendruomenę

Šiandien, įžengdami į šabo ramybę, devintokai atsigręžė į litvakų paveldą – bendruomenės dvasią, jų tvirtą moralinį stuburą ir išskirtinę kūrybą.
Prisiminėme Vilniaus Gaoną, smuikininką Jašą Heifetzą, knygą parašiusią kulinarę Fanią Lewando, poetą ir Vilniaus geto pasipriešinimo lyderį Abą Kovnerį. Keliavome jų gyvenimo keliu: prieš karą žydinčiame pasaulyje, karo metais – pražūties šešėlyje, ir po karo – diasporoje ir pamažu atgimstančiais laikais.

Litvakai prabilo vaikų lūpomis:
● Po karo liko tik šešėliai. Bet šešėliai kalba. Mes išsisklaidėme – į Izraelį ir kitas šalis. Kiekvienas kūrėme naujus namus, bet širdyje nešėmės Lietuvą.
● O šiandien? Litvakų kultūra sugrįžta – muziejai, tyrimai, literatūra, jaunimas, kuris nori žinoti, kas mes buvome.
● Atmintis – ne kapas. Ji – židinys. Kol žmonės klausia ir mokosi, tauta gyva.

Shabbat Shalom! Gero Šabato! שבת שלום