Reiškiame nuoširdžią pagarbą Varšuvos gero sukilimo Didvyriams

Šiomis dienomis kartu su visu pasauliu minėdami 79-ąsias Varšuvos geto sukilimo metines, reiškiame nuoširdžią pagarbą Didvyriams.

Varšuvos getas buvo didžiausias Europoje. Per visą geto gyvavimo laikotarpį jame gyveno daugiau nei pusė milijono kalinių. 1943-ųjų balandžio 19-tą gete prasidėjo sukilimas. Į nelygią kovą prieš vokiečių pajėgas pirmiausia stojo jauni žmonės. Sukilėliai neturėjo ginklų, vadinasi, neturėjo ir jokios galimybės laimėti. Nors gerai suprato savo padėtį, vis dėlto kovą jie pradėjo. Sukilimas buvo numalšintas gegužės 16-tą. Po sukilimo visa Varšuvos žydų kvartalo teritorija buvo sudeginta ir sulyginta su žeme.

Mūsų tautietis, Vilniaus žydas Hiršas Glikas, įkvėptas Varšuvos geto sukilimo, parašė partizanų dainą „Zog nit kejnmol“.
Hiršas gyveno tik dvidešimt dvejus metus. Gimė Vilniuje 1922-aisiais m. Eiles pradėjo rašyti dar būdamas paaugliu, vienu iš jaunųjų poetų grupės „Jungwałd“ („Jaunųjų miškas“) įkūrėju. Antrojo pasaulinio karo metus Hiršas Glikas praleido Vilniaus gete. Jis išgyveno Vilniaus geto likvidavimą, tačiau, kaip ir daugelis Lietuvos žydų, vėliau buvo nužudytas Estijoje.

Pagerbkime Varšuvos geto didvyrius Hiršo Gliko žodžiais:
“Zog nit kejnmol, az du gejst dem lectn weg”
„Niekada nesakyk, kad eini paskutiniu savo keliu“

Tik niekad nesakyk, kad prieš akis
Tau plyti paskutinis tavo kelias
Ir kad diena skaisti – į švino debesį nugrimzta.
Artyn lauktoji mūsų valanda,
Ir žingsniai muša būgną: mes jau čia.
Žinok, prašvis aušra ir mes atgimsim.

Šią dainą šiandien skiriame visiems, kovojantiems už savo tautos laisvę!