Penktokų žygis į Meškerinės stovyklavietę

Kas geriausiai sujungia ir moko savarankiškumo jaunus žmones? Iššūkiai, nuotykiai, pačių gamintas maistas, nueiti kilometrai, dainos prie laužo ir šnekos naktį palapinėse, žaidimai ir komandinės veiklos, daug juoko, kurio neišsklaidyt net ir nesyk prapliupusiam lietui! Nes penkta (atsiprašom, jau beveik šešta) klasė – tai tas amžius, kai dūkti šlapiam yra dar smagiau!

Žygis dar kartą parodė, kiek daug galima nuveikti, kai vieni kitais pasitikime ir veikiame išvien.

Nuoširdžiai dėkojame tėveliams už pagalbą, be jūsų būtų buvę ne taip smagu ir lengva! Didelis ačiū Martynui Šapurovui, devintokams Dovydui ir Adomui už savanorystę su jaunesniaisiais.

Ir be abejo – Lietuvos žydų skautams, už paskolintą inventorių bei pagalbą ruošiantis žygiui. Jų dėka vaikai galėjo patirti tikrą stovyklavimo dvasią ir išmokti tiek daug naudingų dalykų.