Paskutinis skambutis

2026-05-29

Paskutinis skambutis nuvilnijo per mokyklą!

Būtent, nuvilnijo, nes savo dvyliktokus įsodinome į laivą, vardu Laisvė, ir išleidome į gyvenimą, banguojančios jūros fone linkėdami palankaus vėjo burėse.

Vienuoliktokai dvyliktokams padovanojo jautrų pasirodymą apie Gerumą, kurį išgelbėjo ne turtai, ne išdidumas, liūdesys ar džiaugsmas, o Laikas – nes tik jis supranta, kaip svarbu gyvenime yra gerumas.
Tik draugystė, pagalba, atjauta ir gebėjimas būti vienas kitam saugiu uostu, o kai reikia – ir inkaru, ir švyturiu – yra svarbiausias gyvenimo kompasas.

Direktorė Ruth prisiminė smagias akimirkas iš (nebe)vaikų gyvenimo, pažadėjo, kad išeinančiųjų vietos niekada nebus užimtos kitų – jie visada išliks brangūs. Kvietė grįžti ir jei reikės pagalbos, ir jei norėsis pasidalinti džiaugsmais, o galiausiai – su savo vaikais!

Na, o toliau – Paskutinio skambučio klasika: nuo padėkų auklėtojoms Evelinai ir Ritai iki budinčio Danieliaus, pasidalijimai prisiminimais, vienuoliktokų priesaika mokyklą griauti taip, kad ji niekada nesugriūtų ir jiems perduotas simbolinis Raktas.