Jie nešė šviesą

Kovo 15-oji - Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Šią savaitę kviečiame susipažinti su žydų gelbėtojų istorijomis.

Sofija Čiurlionienė – lietuvių rašytoja, poetė, žymiojo kompozitoriaus ir dailininko M.K. Čiurlionio našlė. Po ankstyvos vyro mirties 1911 m. Sofija apsigyveno Kaune su dukra Danute, kuri užaugusi taip pat tapo rašytoja. Prieš karą Danutė ištekėjo už architekto Vladžio Zubovo, susilaukė vaikų. Pora ir jųdviejų vaikai toliau gyveno su Sofija.
Vokiečiams okupavus Kauną ir įkūrus getą, į Sofiją kreipėsi pažįstama Dvora Jelin, žydų rašytojo Meiro Jelino žmona. Jie desperatiškai ieškojo prieglobsčio savo vienintelei dukrai Esther. Pasitarusi su šeima, Sofija sutiko metukų mergaitę paslėpti savo bute. Mažoji Esther keletą savaičių gyveno pas Čiurlionienę ir Zubovus, tada jai buvo surasta saugesnė vieta vienuolyno vaikų namuose už miesto.
Visgi Sofija ir jos šeima neketino sustoti ir buvo pasiruošę toliau teikti pagalbą žydams. Su Kauno priemiesčio Vilijampolės vaikų globos namų direktoriumi dr. Petru Baubliu jie susitarė priimti tris žydus mažylius. Geto pogrindis, vadovaujamas Chaim Jelin, nusprendė, kad trejetukas bus Tamara Ratner (vėliau Levi), Rina Zupovich (vėliau Wolbe) ir Ruth Latzman (vėliau Peer), pogrindžio aktyvistų dukterys. Čiurlionienė sugalvojo gelbėjimo planą, o Zubovai ėmėsi slapto žydų vaikų išgabenimo iš geto, taip prisiimdami didelę asmeninę riziką.
Vėliau gelbėtojai taip pat rado prieglobstį trejų metų Moshe Rozenblum ir jo tėvams Anatoly ir Raya Rozenblum.
1991 metų vasario 11 dieną Yad Vashem pripažino Sofiją Čiurlionienę, Danutę Čiurlionytę-Zubovienę ir Vladį Zubovą Pasaulio Tautų Teisuoliais.