Gimnazijoje minėta Kurčiųjų diena

Ar sunki gestų kalba?

Nelengva, tačiau pradžią jau padarėme – po keletą žodžių išmoko ir pradinukai, ir devintokai.
Neseniai minėjus Kurčiųjų savaitę, šiandien gimnazijoje lankėsi Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas Paulius Jurjonas ir gestų kalbos vertėja Julija, kurie praskleidė paslapčių šydą į negirdinčiųjų pasaulį ir leido vaikams jame susigaudyti.

Visų pirma, visiems labai rūpėjo pats Paulius, kaip jis apkurto, kaip jis kalbasi su tėvais, kaip jis gyvena ir ką dirba. Įsitikinome, kad Paulius – visiškai toks pat žmogus kaip visi, tik negirdi. Ir dar jo mėlyni plaukai. Kodėl? Nes mėlyna spalva – kurčiųjų simbolis.

Štai ką sužinojome:
● Kurčiųjų Lietuvoje yra 6 tūkstančiai, o neprigirdinčiųjų – net 40 tūkstančių.
● Kurtieji nemėgsta būti vadinami nebyliais ar kurčnebyliais, nes kalbėti jie gali.
● Gestų kalba – ne kaip kokia beždžionių, o tokia pati, kaip ir lietuvių.
● Ar gestų kalba vienoda visame pasaulyje? Ne, visose šalyse jos skiriasi, bet yra ir tarptautinė.
● Rodyti pirštu kurčiųjų kultūroje – visiškai ok.
● Durų skambutį jiems atstoja žybsinti lemputė.
● Gestų kalba parodyti žodį „ne“ be veido mimikos – gramatikos klaida.
● Kurtieji mėgsta šokti – muziką jie jaučia iš vibracijų.
● Kurtiesiems „triukšmas“ – tai margi rūbai, ryški saulės šviesa ir pan.
● Likęs namie vienas negirdintis vaikas gali paskambinti į 112 – jau yra programėlė, leidžianti rašyti ar susikalbėti vaizdo skambučiu.
● Gestų kalba labai naudinga ir girdintiems, pvz., ja galima kalbėtis triukšmingoje diskotekoje, pro langą, valgant ir net... testo metu su draugais!