"Shabbat Shalom! Gero Šabo! שבת שלום“, – šį kartą 8A klasės mokiniai (auklėtoja Zita Urbietienė) linkėjo visiems kartu su Lea Goldberg – rašytoja, kurios širdyje vienodai svarbūs ir Izraelis, ir Lietuva. Kūryboje poetė kalba apie vaikystę, meilę, vienatvę, senatvę ir mirtį – labai asmeniškai, introspektyviai ir paprastu šiuolaikišku tonu, be jokių stilistinių įmantrybių. Jos ilgesingas žvilgsnis dažnai nukreiptas į gamtą – ir tai bene žinomiausi, mylimiausi jos eilėraščiai.
Dar kitaip: Lija Goldbergaitė, Leah Goldberg, לאה גולדברג. Žydų literatūros klasikė, poetė, literatūros profesorė, dramaturgė, vertėja, viena žymiausių Izraelio valstybės ir kultūros kūrėjų, garsi litvakė.
Lea gimė 1911 m. gegužės 29 d. Abramo ir Tsilos Goldbergų šeimoje, Karaliaučiuje, Rytų Prūsijoje, tačiau vėliau pati savo gimimo vieta yra įvardijusi Kauną. Šiame mieste prabėgo rašytojos vaikystė ir jaunystė.
Tik Pirmojo pasaulinio karo pradžioje šeima kartu su tūkstančiais kitų Lietuvos žydų buvo ištremti į Rusiją. Ankstyvoji L. Goldbergaitės vaikystė prabėgo Balašovo miestelyje, Saratovo srities rajone. 1918 m. šeimai buvo leista grįžti. Deja, Lėjos tėvas buvo suimtas, kankintas, dėl to patyrė emocinį sukrėtimą. Sudėtingas jo likimas skaudžiai paveikė ir būsimąją rašytoją.
Dar besimokydama Švabės žydų gimnazijoje, vos dvylikametė Lea parašė pirmuosius savo eilėraščius. Vėliau studijavo Kauno, Berlyno ir Bonos universitetuose, įgijo semitų kalbų daktaro laipsnį. Sugrįžusi į Lietuvą hebrajų kalbos ir literatūros mokė Tarbut žydų gimnazijos mokinius Raseiniuose. Trečiojo dešimtmečio pradžioje jos eilėraščiai pasirodė periodikoje, jau buvo spausdinami literatūros rinkiniuose.
Lietuva, ypač Kaunas, formavo rašytojos asmenybę, paliko gilų įspaudą poetės gyvenime bei kūryboje. Todėl beveik visi garsiausi poetės eilėraščiai, šiandien Izraelyje tapę populiariomis dainomis, iš tiesų apdainuoja Lietuvą. Todėl ir Kaune, Kęstučio gatvėje, visai netoli namo, kur anksčiau gyveno Goldbergų šeima, vietos, atsirado sienos piešinys su rašytojos portretu ir eilėraštis „Pušys“ lietuvių ir hebrajų kalbomis. Rašytoja tarsi pušis, įleidusi šaknis dviejose tėvynėse, ji kalba apie tai, kad jos širdyje ir Izraelis, ir Lietuva yra vienodai svarbūs.
1935 m. Lea išvyko iš Lietuvos ir apsigyveno Tel Avive. Pirmiausiai ten nuvyko Lea, o vėliau ir jos mama, su kuria rašytoja praleido visą savo gyvenimą. Kartais ji save vadino „niekieno teta“. Aplinkiniai poetę prisimena kaip moterį be vietos, įvairiapusę asmenybę, nuolat rymančią vienoje iš kavinių. Ekstravagantiška, ryški ir laisva… Gyveno Arnon gatvėje, buvo geriausia kaimynų vaikų draugė.
Lea Goldberg rašė poeziją, prozą, dramas, kritikos straipsnius, mokėjo net septynias užsienio kalbas, todėl daug vertė, ypač iš rusų ir italų kalbų. Vienas sudėtingiausių jos vertimų – Levo Tolstojaus „Karas ir taika“; taip pat Rainerio Marios Rilkės, Thomo Manno, Antono Čechovo, Anos Achmatovos, Williamo Shakespeare’o ir Francesco Petrarcos vertimai bei daugybė kitų kūrinių, įskaitant žinynus ir pasakojimus vaikams. Į hebrajų kalbą ji išvertė daug lietuvių liaudies dainų. Dirbo „Sifriyat Poalim“ leidykloje Tel Avive, įsteigė Lyginamosios literatūros katedrą Jeruzalės universitete, joje dėstė, kūrė paveikslus, iliustracijas ir koliažus.
Lea mirė 1970 m., tais pačiais metais jai buvo skirta garbinga Izraelio literatūros premija, kurią, deja, jau atsiėmė jos mama. Šiandien poetės portretas ir eilės puošia 100 šekelių banknotą.
Didžiuojamės, kad mūsų didelė ir draugiška Šolomo Aleichemo šeima saugo atiminimą apie iškiliausius litvakus.
