STEAM savaitė

Gimnazijoje tęsiame netradicinio ugdymo savaitės tradiciją! Tiesa, dėl švenčių ir atostogų mūsų savaitė išsiplės ir truks balandžio 11-28 dienomis.

Pirmoji mus aplankė „Mobilioji bioklasė“ – moderniausia mokslo įranga aprūpinta po mokyklas keliaujanti laboratorija, kuri pristato jauniems žmonėms naujausius biomokslų laimėjimus.

VU studentų padedami mūsų gimnazijos mokiniai, besidomintys biomokslais ir ketinantys su jais susieti savo studijas, susipažino su darbo laboratorijoje specifika, mokėsi naudotis automatinėmis pipetėmis, iš tirpalo išskyrė DNR „siūlus”, atliko mokslinį eksperimentą naudodamiesi šiuolaikiniais molekulinės biologijos tyrimų metodais: PGR (polimerazės grandininė reakcija) metodu, DNR elektroforezės metodu.

Unikali galimybė vienai dienai įsijausti į mokslininkų vaidmenį, tirti ir dirbti su šiuolaikiškiausiomis priemonėmis bei prietaisais skatina jaunimo domėjimąsi biomokslais ir įkvepia renkantis ateities profesiją. Projektą įgyvendina Vilniaus universitetas kartu su bendrove „Thermo Fisher Scientific“.

8 klasių fizikos protmūšis pradėjo dieną energingai – komandos varžėsi dėl taškų, demonstruodamos loginį mąstymą, žinias ir greitą reakciją. Atmosfera buvo įkaitusi nuo azarto ir geros nuotaikos!

Įspūdingi eksperimentai su skystu azotu prikaustė visų šeštokų dėmesį. Pro paslaptingą šaltą rūką mokiniai stebėjo, kaip į skystą azotą panardintas bananas tampa toks kietas, kad juo galima įkalti vinį! Ragavome užšaldytų kukurūzų, stebėjome susitraukiančius ir vėl išsiplečiančius balionus bei laikėme delne tikrą ugnį! Šie eksperimentai ne tik stebino, bet ir padėjo suprasti medžiagų savybių pokyčius esant itin žemai temperatūrai.

Lazerių technologijos. Tuo metu 11okai su savo fizikos mokytoja Marina išvyko į FTMC (Fizinių ir technologijos mokslų centrą), kur dalyvavo edukacijoje apie lazerių technologijas. Mokiniai turėjo galimybę pamatyti, kaip kuriamos šiuolaikinės technologijos, susipažino su lazerių taikymu moksle ir pramonėje bei pabendravo su tikrais mokslininkais!

Cianotipija? Kas tai? Šį alternatyvų fotografavimo būdą 1842 m. išrado mokslininkas ir astronomas John Herschel ir naudojo jį įvairiems užrašams atkurti. O jo šeimos draugė, botanikė ir fotografė Anna Atkins pasitelkusi cianotipijos metodą sukūrė pirmąsias fotogramas – augalų atspaudus ant popieriaus.

Kad sukurtume fotogramą, reikia tik kelių dalykų: saulės šviesos, specialaus chemikalų rinkinio, popieriaus, teptuko, vonelės su vandeniu, stiklo ir daiktų, kuriuos norite „nufotografuoti“ (dažniausiai fotogramoms yra naudojami augalai). Devintokai komponavo augalus ir nešė laukan į saulę. O kai kitądien vietoj saulės lauke lijo lietus – SMART mokytojos Evelina ir Karolina tučtuojau rado išeitį – UV lempas!

Šeštokai technologijų pamokoje mokėsi pasigaminti mini vėjo jėgainę. Pasitelkdami 3D modeliavimą, spausdinimą ir elektrifikavimą, sėkmingai įgyvendino projektą ir mokyklą papuošė veikiančiomis vėjo jėgainėmis, kurios ne tik sukasi, bet ir generuoja elektros energiją LED lemputei.

Šiandien trečiokai ne tik sužinojo, kas yra magnetas, bet ir išsiaiškino jo veikimo principus. Mokiniai atliko eksperimentą ir nustatė, kad magnetai traukia tokius metalus kaip geležis ar nikelis. Taip pat aptarė magnetų naudojimą kasdieniame gyvenime – šaldytuvų durelėse, ausinėse, kompiuteriuose, žaisluose ir net rankinukų segtukuose! Sužinojo, kad Žemė taip pat yra milžiniškas magnetas, todėl galime naudoti kompasą! Atradimų kelyje išmoko ir naujų žodžių: magnetas, magnetitas, magnetiniai poliai, magnetizmas ir kitų.

Vaikai iš ledų pagaliukų gamino baldus, projektavo ir kūrė jų dizainą, projektavo. Klasėje turime naujų stalų, kėdžių, lovų, sūpynių ir net džakuzių!

Įspūdingą šou su kolbomis, paslaptingais skysčiais, dujomis ir kitais dalykėliais iš periodinės cheminių elementų lentelės mums surengė mokytojas Domantas. Eksperimentai liejosi laisvai, kaip ir vietoje pagaminta dramblių dantų pasta.

Taip, mes mokslininkus auginamės net ne nuo pirmo suolo, o dar anksčiau! Fizikos kabinete priešmokyklinukais rūpinosi ne tik mokytoja Marina, bet ir vyresniųjų klasių mokiniai – jų bendradarbiavimas buvo nuostabus, vieni kitais liko susižavėję ne mažiau, nei pačia fizika. Mažieji išbandė elektrostatinės mašinos iškrovą, dalyvavo viktorinoje, kartu su vyresniaisiais konstravo oro balionu varomas mašinėles. Vėliau vyko tikros varžybos – kieno mašinėlė greitesnė?

Mokytoja Inga savo vienuoliktokų biologų grupę vedėsi susipažinti su kraujo keliu, kuris prasideda nuo donoro ir baigiasi recipiento organizme. Centre gimnazistai sužinojo, kaip nustatoma kraujo grupė ir kokia yra kraujo donavimo procedūra. Lankėsi laboratorijose, kuriose išsiaiškino, kaip ir kokiais aspektais tiriamas kraujas, susipažino su kraujo komponentų išskirstymo procesu bei apžiūrėjo jų saugojimo patalpas. Patirtis buvo įspūdinga!

Mažieji šiandien, vadovaujami vyr. inžinierės mokytojos Miglės, užsiėmė statiniais iš puodelių. Vyr. fizikė mokytoja Egidija padėjo išsiaiškinti, kas yra svorio centras ir pusiausvyra.

Tuo tarpu abi aštuntos klasės su mokytoja Auguste domėjosi, kas yra biologinė įvairovė ir kokia yra draustinių svarba siekiant išsaugoti specifines gyvūnų ir augalų rūšis bei buveines. Sužinojome, kur Lietuvoje dar gyvena retos ir saugomos rūšys – lūšis, didžioji miegapelė, kurtiniai...

Ketvirtokai su mokytoja Rasa rimtai ėmėsi tiltų statybos – o tai juk ir matematika, ir fizika, ir inžinerija. Vaikai išmoko apskaičiuoti, kuri figūra atlaiko didžiausią gniuždymą ir spaudimą. Susipažino ir su Leonardo da Vinčio tiltų statybos išradimais. Kiti ketvirtokai su mokytoja Lina gilinosi į tai, kas vyksta po tiltais, vandenyje... Vaikai susipažino su garsiausiais pasaulio laivais ir patys kūrė laivelius iš vienkartinių įrankių. Sukonstravę sraigtą iš šaukštų, mokiniai sukūrė mechanizmą, leidžiantį laiveliui judėti! Diskutavome ir apie antrinį daiktų panaudojimą bei aplinkos tausojimo svarbą.

Mūsų darželinukai irgi nesėdėjo rankų sudėję – gaminosi ugnikalnius, lavos lempas, vaikorykštes, spalvotus kirmėliukus, „Kogel mogel“ ir net trispalvę mėgintuvėlyje!

Aštuntokai su mokytoja Karolina iš arti susipažino su genų redagavimo technologijomis. Mokiniai savo akimis pamatė, kas iš tiesų vyksta mikrobiologinėje, baltymo gryninimo, sekoskaitos ir biochemijos laboratorijose. Išsiaiškino, kam ši technologija iš tiesų reikalinga ir kur ji taikoma.