Apie įvykius Izraelyje – iš pirmų lūpų

Gimnazijos moksleiviams apie šiandieninę situaciją pasaulyje, įvykius Izraelyje ir Lietuvoje pasakojo buvusi mūsų mokytoja, Izraelyje gyvenanti Veronika Dvorkin ir Viljamas Žitkauskas – tėtis, tėvų savanorių budėtojų organizatorius.

Veronika papasakojo apie rytą, kai prasidėjo karas, ir po jo sekusią savaitę. Apie minutę, kurią ji, nuskambėjus sirenai, turi pasislėpti. Apie 20 sekundžių, kurias turi pasislėpti tie, kurie gyvena arčiau sienų. Apie tai, kad net darželinukai žino, kaip svarbu nepanikuoti ir klausyti nurodymų. Apie tai, kaip jos sūnus ir dukra tarnauja kariuomenėje, nors turėjo ir kitokių svajonių.

Veronika nusprendė pasidalinti ne siaubo vaizdais, o gerumo ir organizuotumo pavyzdžiais. Izraelyje nebėra nei vieno piliečio, kuris vienaip ar kitaip neprisideda prie pagalbos savo šaliai. Visi po 5-8 valandas stovi eilėje duoti kraujo. Nepertraukiamu srautu siunčia į priešakines linijas kariams siuntinius. Priima iš pietinių regionų bėgančius žmones į namus. Vyksta į pavojingas zonas susirinkti paliktų gyvūnų. O svarbiausia – karas suvienijo įvairiausius žmones, kurie anksčiau rasdavo tarpusavy prie ko prikibti.

Viljamas kalbėjo apie saugumą. Pasak jo, grėsmei sumažinti reikia akių, ausų ir mąstymo. Visus juos reikia įjungti ir naudoti. Priminė taisyklę: matai kažką keisto – būtinai pranešk, tegu įvertins kiti, nebandyk pats sau paaiškinti. Didžiausias saugumo garantas esame mes patys!