Šeštokų Šabatas apie Vilniaus Gaoną

Šeštokai savo Šabato pasirodymą skyrė Vilniaus Gaonui (Elijui ben Saliamonui Zalmanui, 1720–1797) – nepaprastų gabumų, išsilavinimo, išminties ir darbštumo žmogui, gyvenusiam kukliai, bet giliai. Vilnius XVIII amžiuje buvo vienas svarbiausių žydų religinio ir kultūrinio gyvenimo centrų Europoje, o Vilniaus Gaono vardas tapo neatsiejama šio miesto istorijos dalimi.

Vaikai pasistengė priartinti išminčiaus mintis savo benraamžiams, suvaidindami vaizdelius iš jo vaikystės, iš mokytojo ir mokinio pokalbių. Ne vienam įstrigo Vilniaus Gaono pamokos:

„Kol žmogus klausia ir mąsto, tol jis auga.“

„Klausimas nėra gėda. Gėda būtų nustoti ieškoti atsakymo.“

„Žmogaus vertės nenulemia jo turtas ar padėtis. Kiekvienas gali siekti pažinimo, ugdyti savo protą ir elgtis teisingai. Svarbiausia – nuoširdžiai ieškoti tiesos ir gerbti kitą žmogų.“

O spektaklio pabaigoje nuskambėjusi mintis tapo gražia viso pasirodymo apibendrinimo žinute:

„Žinios padeda suprasti pasaulį. Pagarba padeda suprasti kitą žmogų. O išmintis padeda pasirinkti teisingą kelią.“

Shabbat Shalom! Gero Šabato! שבת שלום